Pridėtinės vertės mokesčio lyginamasis tyrimas Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse

Pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) – tai vienas iš plačiausiai pasaulyje naudojamų netiesioginių mokesčių. PVM paplitimas yra beprecedentis mokesčių fenomenas – istorijoje nėra kito tokio mokesčio, kuris iš teorinio modelio greitai būtų imtas naudoti praktikoje ir pasklistų po visą pasaulį vos per trisdešimt metų.

PVM Europoje pirmiausia buvo nustatytas Prancūzijoje 1954 m., tačiau galutinai įvestas tik 1968 metais. Vokietija tapo antra šalimi, kurioje 1963 m. įsigaliojo PVM. 1967 m. tuometinei Europos ekonominei bendrijai priklausiusios valstybės narės pagal I ir III Direktyvas susitarė savąsias apyvartos mokesčio sistemas pakeisti bendra PVM sistema[1]. Nuo tada PVM nustatytas maždaug 150 pasaulio šalių, tarp jų visose Europos Sąjungos (toliau ES) šalyse narėse, nes ES PVM taikymo principų įgyvendinimas yra viena iš narystės joje sąlygų. Taip pat PVM taikomas Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje bei besivystančiose šalyse[2]. PVM reglamentavimą Europos Sąjungos šalyse prižiūri Europos Teisingumo Teismas, nes šis mokestis turi esminės reikšmės kuriant vidaus rinką be sienų. PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345.

PVM – tai vartojimo mokestis, kuris yra svarbus nacionalinių biudžetų įplaukų šaltinis, o daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių – pagrindinis[3]. Dėl minėtos priežasties PVM parankus šalių vyriausybių siekiui į biudžetą surinkti kuo daugiau mokestinių pajamų. Tuo remdamasis mokesčių ekspertas Bruce Bartlett bei JAV ekonomistas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Cato Institute Daniel J. Mitchell teigia, kad dėl galimo vyriausybės siekio didinti biudžeto pajamas apsunkinant piliečius vartojimo mokesčiu bei galimo kainų augimo, JAV neįvedė PVM[4], [5]. Nepaisant to, šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesunku jį surinkti. Kita vertus, taip mano ne visi specialistai ir vienas spręstinų klausimų šiomis dienomis - galimų priemonių kovai su PVM vengimu ir grobstymu nustatymas. Pasak Bruce Bartlett, PVM mokestis - tai geriausia išeitis tiesiogiai apmokestinti vartojimą, kadangi besivystančioms šalims žalinga apmokestinti verslo pajamas bei taupymą. Šis mokestis padeda surinkti daug pajamų, esant nedideliems tarifams ir stipriai nemenkinant verslo skatinimo[6].

Temos aktualumas ir naujumas. Dėl minėtų priežasčių PVM reikšmė daug didesnė nei kitų netiesioginių mokesčių, tokių kaip akcizai ar muitai, o kursiniame darbe nagrinėjama tema itin aktuali. Lietuvoje PVM mokesčių sistemos kontekste plačiai nagrinėjo dr. E. Buškevičiūtė, prof. R. Stačiokas, prof. V. Jurgutis, dr. G. M. Pajuodienė. Esminiai apmokestinimo principai, PVM surinkimo efektyvumas į šalies biudžetą tebėra diskusijų objektai, diskutuojami iki šiol. Tai rodo temos aktualumą tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Ateityje apmokestinimo sistemos turės būti keičiamos atsižvelgiant į visuomenės senėjimo reiškinį bei jo įtaką darbo rinkoms, taupymo ir vartojimo tendencijas. Įvertinant dabartinius ekonominius procesus gali tekti mažiau pasitikėti darbo mokesčiais ir kapitalo pajamų apmokestinimu, daugės argumentų už perėjimą prie netiesioginio apmokestinimo. Svarbu įvertinti esamą PVM sistemą, norint padidinti jos kaip įplaukų šaltinio efektyvumą, tuo pat metu mažinant surinkimo sąnaudas. Taigi darbe analizuojamas pridėtinės vertės mokestis, jo surinkimo vykdymas 2005 – 2009 m. laikotarpiu Lietuvoje bei kitose Baltijos jūros regiono šalyse, t.y. Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje. Atlikta analize siekiama ištirti pagrindinius veiksnius, dariusius įtaką pajamų iš PVM surinkimo į biudžetą apimtims, įvertinti esamos sistemos trūkumus ir perspektyvas, pateikti savo ir ekspertų vertinimus bei pasiūlymus.

Darbo tikslas: remiantis lyginamąja kelių pasirinktų šalių analize, išnagrinėti esamos PVM sistemos trūkumus ir galimybes ją tobulinti, atsižvelgiant į ekonomines tendencijas.

Tyrimo objektas: pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir įvertinti PVM teoriniu aspektu;

2. Išanalizuoti ir palyginti mokestinių įplaukų į nacionalinį biudžetą iš PVM pasirinktose šalyse kitimo tendencijas 2005 – 2009 m. laikotarpiu;

3. Išnagrinėti ir palyginti veiksnius, turėjusius įtakos PVM surinkimo į biudžetą apimtims nagrinėjamose šalyse.

Tyrime išsikeltų uždavinių įvykdymui naudoti metodai:

- PVM teisinio reglamentavimo kiekvienoje šalyje išnagrinėjimas;

- koreliacinio ryšio tarp PVM ir jam įtaką darančių veiksnių nustatymas;

- duomenų apie nagrinėjamų šalių pajamas iš PVM 2005-2009 metais surinkimas, lyginamųjų svorių bendrųjų biudžeto pajamų atžvilgiu apskaičiavimas;

- PVM pajamų bei jam poveikį darančių veiksnių augimo tempų apskaičiavimas ir duomenų pasirinktose šalyse lyginamoji analizė.

Analizei atlikti naudotos Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat duomenų bazės, analizuojamų valstybių Finansų ministerijų, statistikos departamentų bei kitų institucijų pateikiami duomenys, Lietuvos ir užsienio šalių autorių knygos, moksliniai straipsniai.

Darbo rezultatai, jų naudingumas. Atlikus lyginamąją PVM pajamų surinkimo į nacionalinius biudžetus dinamikos 2005 – 2009 m. bei jam įtaką dariusių veiksnių analizę išsiaiškinta, kad PVM yra vienas svarbiausių nacionalinių biudžetų įplaukų šaltinių. Padaryta išvada, kad pagrindinės priežastys, dariusios įtaką PVM pajamų surinkimui nagrinėtose šalyse buvo namų ūkių vartojimo išlaidų, bendro kainų lygio pokyčiai, mokesčių mokėtojų skaičiaus kitimas bei bendra šalių ekonominė padėtis. Pastebėta, kad tarifų didinimas 2009 m. faktiškai nesukūrė papildomų PVM pajamų nacionaliniuose biudžetuose. Pateikta rekomendacijų PVM sistemos reformavimui. Rezultatai galėtų būti naudingi vykdant šalių fiskalinę politiką bei PVM sistemos reformą.

[1] Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema. Kaunas, 2005, p. 84

[2] Value Added Tax. A Possible Revenue Source for MENA countries. <http://www.oecd.org/dataoecd/54/11/45573623.pdf>

[3] Žalioji knyga. <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0695:FIN:LT:PDF>

[4] Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema. Kaunas, 2005, p. 84

[5] More Arguments against a Value – Added – Tax. <http://www.cato-at-liberty.org/more-arguments-against-a-value-added-tax>

[6] Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema. Kaunas, 2005, p. 84